Rašymo pradžia ir trumpi kūriniai
Tikslas - nepamiršti sapno
Dešimtoje klasėje susapnavau įdomų sapną ir norėjau jį užrašyti, kad nepamirščiau. Pradėjau dėlioti mintis, nebūtų įdomu paminėti tik faktus, reikėjo juos prapėsti, aprašyti detales. Nesunkiai perėjau nuo atpasakojimo iki naujų įvykių kūrimo. Taip atsirado pirmas 38 puslapių kūrinys.
Trumpi kūriniai
Tikslas - susirasti draugų
Bakalauro studijų metais neturėjau daug draugų, tad nutariau pasitelkti hobį, tam kad jų susirasčiau. Prisijungiau prie dabar jau nebeegzstuojančios Kūrybingų bendruomenės internere. Išties, ten susipažinau su naujais žmonėmis ir su dviem iš jų draugauju iki šiol. Šalia to, gavau naudingos patirties ir patarimų kūrybiniam rašymui.
Tikslas - pratęsti žaidimą
2009 - 2010 metai. Peržaidus kompiuterinį žaidimą Vampire the Masquerade: Bloodlines buvau sužavėta to pasaulio ir norėjau ten dar pabūti. Pirmoji žaidimo dalis tuo metu manęs nesudomino ir nieko panašaus neradusi - nutariau pati pratęsti tą jausmą. Pasiskolinusi pasaulį, jo tvarką, klanus sukūriau savo veikėjus ir unikalią istoriją. Tai buvo pirmas kūrinys perkopęs 170 puslapių worde. Kūrinį talpinau Kūrybingų sveitainėje, kur sulaukiau tiek pagyrimų, tiek kritikos; iš kurios (nors ir nenoriai) mokiausi.
Ilgą laiką net negalvojau apie knygos išleidimą, o kai kartais komentatoriai apie tai užsimindavo - juokais atsakydavau, kam ją leisti, kai mano istorijoas galite skaityti čia ir dar nemokamai.
Neapkrausiu skaitymu čia dėdama ilgus kūrinius. Katino skaitiniuose rasite keletą trumpų istorijų. Ne dėl to, kad jos labai geros, tačiau labiau tam, jog tai būtų kaip pavyzdys, kad visi nuo kažko pradedam.
Prie kiekvieno kūrinio rasite nurodytus metus (bent apytikslius) ir trumpas mano pastabas. Pats tekstas redaguotas tik tiek, kad nebūtų ryškių rašybos klaidų (ką būčiau galėjus sutvarkyti ir tuo metu), tačiau stilius ir visa istorija - palikti kaip buvo.
Čia įdėti tik seni darbai, nes dabar, jeigu pradedu ką nors rašyti - netelpu net į dešimt puslapių.
Svarbiausia, kad kažkas laukia. Rašyti vienai ir niekam neduoti paskaityti - sunku. Tačiau kai kas nors nekantrauja dėl kitos dalies - kur kas daugiau motyvacijos.
Rašiau sau, nes yra smagu, rašiau draugėms - nes klausė, kas bus toliau. Tuo pačiu džiaugiuosi, kad atsirado daugiau žmonių, kam įdomios mano istorijos